Kontaktai

Brangakmenių pirkliams – spąstai

Versus žurnalas 2007 01 19
 

Dovilė STADALNINKAITĖ

 

Kartais knieti pasijusti brangakmenių pirkliu, tačiau renkantis mineralą svarbu išsiaiškinti, ar tai natūralus gamtoje randamas brangakmenis, ar jis nėra „pagerintas“, o gal tai tik sintetinis pakaitalas. Nemažai mūsų keliautojų iš svečių šalių parsiveža gražių, bet mažiau, negu manė, vertingų akmenų. Tačiau budriam reikia būti ne tik atostogaujant. Lietuvos gemologai įspėja, kad į Lietuvą vėl plūstelėjo nauja sintetinių deimantų – moisonitų – banga.

 

„Galima sakyti, kad iš juvelyrikoje naudojamų mineralų praktiškai nėra nė vieno, kuriam nebūtų sintetinio analogo. Vienintelis turmalinas tokio neturi, nes jo kristalo gardelė sudėtinga ir šį mineralą gali sudaryti net 31 cheminis elementas. Todėl pagal spalvas šis mineralas yra vienas iš turtingiausių“, – aiškina geologijos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto dėstytojas, juvelyrikos įmonės „Du safyrai“ vadovas, Lietuvos gemologų draugijos pirmininkas, brangakmenių muziejaus įkūrėjas ir A. Kleišmanto brangakmenių laboratorijos ekspertas Arūnas Kleišmantas.

 

Svetur – atsitiktinė sėkmė

Verslininkė Loreta Kundrotienė pernai metų pabaigoje iš kelionės Brazilijoje parsivežė dūminio ir skaidriojo kvarco, citrino ir ametisto. Juvelyrų vertinimu, moteris įsigijo tikrai kokybiškų, gerų akmenų už realią kainą – tai nedažnas atvejis turistų pirkinių „lobynuose“.

Jau šiuo metu ji yra užsakiusi daryti sidabro žiedus su citrinu ir dūminiu kvarcu, kiti akmenys dar laukia savo eilės.

„Daug atvažiavusiųjų į Braziliją atostogauti pirko akmenis, bet specializuotose parduotuvėse, į kurias paprastai vežami turistai. Jose dažniausiai parduodami gatavi papuošalai, tačiau yra ir pavienių akmenų. Kelionės pabaigoje atsitiktinai eidami gatve pamatėme nedidelę juvelyrikos parduotuvėlę. Ji buvo tikrai neprestižinė, kaip batų taisykla sovietiniais laikais“, – juokdamasi lygina Kundrotienė.

Anot pašnekovės, nors akmenis pirko su sertifikatu, ji abejojanti, ar jie galėtų būti pripažįstami užsienyje.

„Nieko pirkdami neišmanėme apie akmenis, bet buvo gana gera kaina, tad pamąstėme: jeigu ten ir nebus kaži kas, gražu, ir tiek. Kadangi tai nėra brangūs akmenys, ekspertizės nedarėme“, – sako moteris, patvirtindama taisyklę, jog kartais tokie pirkiniai turistams pasitaiko kaip aklai vištai grūdas.

Anot jos, kitą kartą važiuodama į kelionę, iš kurios planuotų vežtis brangių akmenų, ji prieš tai pasikonsultuotų su specialistu.

 

Išskirtinė kokybė – retenybė

„Lietuvos prabavimo rūmų Brangakmenių tyrimo laboratorijoje galime patikrinti visus juvelyrinės kokybės akmenis. Dabar ši paslauga ėmė populiarėti – žmonės ateina, klausia, kokie akmenys, nori sužinoti jų vertę, tačiau dažnai tenka juos nuvilti“, – sako Lietuvos prabavimo rūmų brangakmenių ekspertas Mindaugas Čebatariūnas.

Šioje laboratorijoje atliekama brangakmenių diagnostika – nustatoma jų tapatybė, charakteristikos ir išduodami brangakmenių kokybės pažymėjimai.

Pokalbio susitinkame laboratorijoje, kur pašnekovas rodo tris atskiras krūveles akmenų. Vienoje jų – akmenų imitacijos, sintetiniai pakaitalai arba stiklai. Antroje – natūralūs, bet per vadinamąjį taurinimo procesą „pagerinti“ akmenys. O trečioje – natūralūs akmenys.

Taurinimas – tai procesas, kurio metu, nekeičiant pradinės cheminės sandaros ir esmingesnių fizinių ypatybių, paryškinamas estetinis brangakmenio vaizdas, padidinama jo vertė ir pagerinama išvaizda.

„Su deimantu viskas gerokai aiškiau – per dieną laboratorijoje galime ištirti 100–200 gaminių, o su šia krūvele (rodo į „pagerintus“ akmenis – red. past.) gali „užsižaisti“ gerokai ilgiau, nes reikia daug įvairių rodiklių“, – pasakoja ekspertas Čebatariūnas.

„Aplink mus daugiausia dirbtiniai, paveikti akmenys, pakaitalai, tikrus akmenis primenančios imitacijos. O vertingiausi yra tik išskirtinės kokybės, tik natūralūs akmenys“, – sako Kleišmantas.

 

Jaukas – „pagerinti“ akmenys

Anot Čebatariūno, turistai dažniausiai užkimba būtent ant „pagerintų“ akmenų. Kad ir dažytas haulitas, kuriuo imituojamas turkis. Natūralus jis yra baltos spalvos su tamsiomis gyslelėmis, o jį impregnavus dažais, padaroma mėlyna turkio imitacija, mat turkis vertinamas kaip gražesnis, toks yra populiaresnis, brangesnis. Tačiau tai ne visuomet pastebima plika akimi.

 
 

Jis rodo į ant stalo gulintį ryškiai mėlyną natūralų turkį, tačiau jo spalva yra taip pat „pagerinta“: nušlifuotos vietos matosi esančios šviesesnės – akmuo nudažytas, impregnuotas. Jeigu tokia būtų natūrali turkio spalva, jis kainuotų brangiau. Ten, kur siūlės, įtrūkimai, matyti ryškesnė spalva – tad tokį „pagerintą“ akmenį ir iš karto vizualiai galima atpažinti. Kai kristalas auga gamtoje, jo spalva tolygi, nėra tokių paryškėjimų siūlėse, aiškina specialistas.

„Kartą draugai manė iš kelionės parsivežę tamsiai mėlyną lazuritą. Kilus įtarimui, kad tai falsifikatas, padarėme eksperimentą – akmenį perskėlėme ir pamatėme, kad tik jo paviršius yra įsigėręs mėlynų dažų, o viduje visai baltas kvarcas. Tai buvo tik lazurito imitacija. Tokia patirtis paprasta ir finansiškai neskausminga, – pasakoja Čebatariūnas. – Tačiau jeigu žmonės atsiveža falsifikuotų rubinų ar panašių brangakmenių, kainos skirtumas gali siekti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų.“

Jaustis ramesniems neleidžia ir Arūno Kleišmanto žodžiai: „Didžioji dalis parduodamų smaragdų yra dirbtinai pagerinti – pavyzdžiui, paveikti aliejais (dirbtinai dažyti) arba tuštumos užpiltos specialiu vašku. Dažnai dažomi, kaitinami ar kitaip „gerinami“ ir rubinai bei safyrai, topazai apdorojami rentgenu. Turmalinai, tanzanitai, demantoidai, citrinai, beveik visi juvelyrikoje naudojami akmenys, taip pat paveikiami įvairiais metodais. Natūralaus turkio praktiškai nenusipirksime – reiktų būti labai atidiems jį renkantis. Dirbtinis turkis buvo gaminamas net prieš septynis tūkstančių metų. O saulės akmuo – avantiurininis stiklas – tai stiklas su vario drožlelėmis, kuris sukurtas prieš tris tūkstančius metų. Natūralus saulės akmuo nebrangus, tačiau retas ir prekyvietėse tiek Lietuvoje, tiek svetur jo praktiškai nerasime“.

 

Vienodai saugios, vienodai pavojingos

„Mano praktikoje pasitaikė tik vienas atvejis, kai žmonės iš atostogų parsivežė tikrai kokybiškų akmenų ir už realią kainą, – tvirtina papuošalų kūrėjas Tauras Blaževičius. – O dažniausiai apsigaunama, ir labai stipriai. Pavyzdžiui, teko matyti atvejį, kai Kolumbijos smaragdai nusipirkti už kainą, daug kartų didesnę negu jie iš tiesų verti.“

 
Perskėlus paaiškėjo, kad tai ne tamsiai mėlynas lazuritas, o baltas kvarcas, imituojantis lazuritą, impregnuotas mėlynai.

Anot juvelyro, ypač dažnai žmonės apsigauna su vadinamaisiais jūriniais perlais.

„Ilsėdamiesi Šri Lankoje, Kanarų salose, Filipinuose ar Tailande žmonės gan dažnai apsigauna: jiems gėlavandeniai perlai parduodami kaip jūriniai. Iš esmės jie nėra blogi, bet kaina – per didelė. Tačiau juos atskirti iš tiesų labai sunku“, – sako Blaževičius.

Kartais apsigaunama ne tik nusipirkus dirbtinai gerintus ar sintetinius akmenis, nes tie natūralūs būna tiesiog nekokybiški.

„Teko susidurti su nekokybiškais akmenimis – pavyzdžiui, įtrūkimai, kurių nepastebi, ar spalvos perėjimai iš šviesesnės į tamsesnę. Juos gali matyti ir plika akimi, bet kadangi esi turistas, o ne specialistas, dažnai turi per daug įspūdžių, esi nepratęs prie akmenų, be to, prekybininkai gerai atlieka savo darbą, išmano psichologiją“, – sako juvelyras.

Anot jo, į Lietuvą turistai parsigabena akmenų iš Lotynų Amerikos, Indijos, Šri Lankos, Tailando, Kinijos – vienos šalies išskirti negalima.

Pasak Blaževičiaus, kartais iškyla problemų, kai žmonės atsiveža prastą akmenį ir nori, kad dirbiniui su juo būtų naudojamas geras metalas: „Kartais norima kažkokio išskirtinio, vienetinio papuošalo, o akmuo pagal kainą gali būti neadekvatus mano darbui“.

Anot Čebatariūno, pavyzdžiui, iš Tailando parsivežama ypač daug falsifikuotų rubinų ir safyrų, kadangi daug turistų važiuoja manydami nusipirksią pigių ir kokybiškų akmenų, tačiau dažnai ten apgaunami.

 

Su kuo konsultuotis?

„Visada reikia pasidomėti tuo, ką perki, bet geriausia kreiptis į specialistą, nes vien paskaičius literatūroje tikrai neįmanoma gerai perprasti akmens ypatybių, kadangi diagnostikos niuansų niekas neaprašo“, – pataria Lietuvos prabavimo rūmų atstovas.

 
„Visada reikia pasidomėti tuo, ką perki, bet geriausia kreiptis į specialistą, nes vien paskaičius literatūroje tikrai neįmanoma gerai perprasti akmens ypatybių, kadangi diagnostikos niuansų niekas neaprašo“, – siūlo Lietuvos prabavimo rūmų brangakmenių ekspertas Mindaugas Čebatariūnas.

Tad su kuo konsultuotis renkantis brangakmenį?

„Yra brangakmenių tyrimo laboratorijos, yra specialistų, kurie gali patarti. Norėdamas šviesti žmones prieš dešimt metų įsteigiau ir vienintelį Lietuvoje brangakmenių muziejų“, – teigia Kleišmantas.

Jis siūlo su atsarga vertinti apie brangakmenius konsultuojančius juvelyrus: „Juvelyras yra akmenų kaip medžiagos, kurią naudoja savo kūrybai, vartotojas. Bet jis nėra gemologijos specialistas. Todėl man juokingai skamba, kai kartais girdžiu, kaip garsūs Lietuvos juvelyrai ir dailininkai teigia, jog juvelyriniame dirbinyje esantys brangakmeniai yra vos ne komerciniai niekučiai. Provincialu, kai dailininkas bando prastumti tik savo idėją, intelektą ir sumenkinti tą tobulybės išraišką, kuri tūkstančius metų žavi pasaulį ir turi tikrą išliekamąją vertę. Nesugebėdamas pažinti akmens ir su juo konkuruoti jis iškelia save. Lietuvoje dažnai labiausiai akcentuojamas pats kūrėjas, jo menas, o ne tiek svarbu, kokia medžiaga ir kokie akmenys. O turėtų būti brangakmenių kokybės, juvelyrikos atlikimo ir dizaino harmonija. Jų nesuderinti yra tas pats kaip fantastiškai gražią gėlę įmerkti į butelį“, – vaizdingai lygina Lietuvos gemologų draugijos pirmininkas.

 

Globalizacijos poveikis kainoms

Ar realu kelionėse perkant brangiuosius akmenis išlošti kainos prasme? – klausia „Versus“.

„Be abejo, netgi dirbiniuose iš sidabro būna įdėta kokybiškų smaragdų, rubinų, o jų kaina nesiskiria nuo tik sidabrinių gaminių kainos. Tai reiškia, kad juos kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Tailande, Indijoje ar Šri Lankoje, laiko ne tokiais vertingais kaip pas mus ir deda į sidabro papuošalus“, – teigia brangakmenių ekspertas Čebatariūnas, nuteikdamas viltingai.

Tačiau specialistai pripažįsta, kad tokia sėkmė aplanko retą turistą.

„Pirkdamas akmenį kur nors svečioje šalyje ilsėdamasis, kad pataikysi, rizikuoji šimtu procentų. Dauguma iš kelionių parsiveža įvairiausių falsifikatų ir prastos kokybės natūralių akmenų už didelę kainą. Tai mano kasdienė duona, kai žmonės neša iš kelionių parsivežtus gaminius. Permoka praktiškai daugiau nei 90% visų turistų. Labai retai būna atvirkščiai ir paprastai kultūringesnėse, aukštesnio ekonominio lygio šalyse“, – antrina gemologas Kleišmantas.

Anot specialistų, geros kokybės brangakmenis, kad ir kur viešėtumėte, net ir ekonomiškai atsilikusioje šalyje, dažniausiai bus parduodamas brangiai – geras daiktas visur kainuoja. Nebent jis bus iš pirmų vargšo čiabuvio rankų, bet tai retas atvejis.

„Mano galva, keliaujant reikia pirkti akmenis. Tai sakau dėl dviejų priežasčių: taip paremiamos sunkiau gyvenančios tautos, be to, bent truputėlį pasijunti brangakmenių pirkliu. Jeigu tai yra įdomesnė vieta, gali derėtis, žiūrinėti tuos akmenis – tai yra kaip atrakcija, viena iš atostogų pramogų“, – dėsto „Versus“ kalbintas juvelyras.

Tačiau visai kitas klausimas, jeigu nori ką nors įsigyti brangaus, bet pigiai, pabrėžia jis.

 

„Tik gražu“ ar „ir vertinga“?

„Jeigu sieksite nusipirkti vertingą akmenį pigiai, beveik aišku, kad apsigausite. Nereikia puoselėti iliuzijų, kad nuvažiuosi už trijų marių ir nusipirksi ką nors nerealiai pigaus. Globalioje šiandienėje rinkoje kainos yra daugiau mažiau vienodos – jokio skirtumo, kur perki. Nes dažniausiai perkama iš perpardavinėtojo, perpirkėjo: tik išskirtiniais atvejais susitiksi su tuo žmogumi, kuris iš tikrųjų yra to akmens savininkas. O perpardavinėtojai juk žino pasaulines kainas, – nebūti naiviems siūlo Blaževičius. – Stebuklų nebūna, nieko pigiau nenusipirksi, galbūt nebent šiek tiek. Mano pasiūlymas būtų: geriau pirkti vieną labiausiai patikusį akmenį – tegul ir brangesnį, o ne stengtis apdovanoti visą giminę ar net tikėtis uždirbti ar perparduoti.“

 
Lietuvos rinkoje apstu ir akmenų imitacijų, sintetinių pakaitalų bei stiklų.

„Mes turime galų gale tą išgirsti ir pradėti žiūrėti atsargiau – kad ne visi brangakmeniai yra tikrosios investicijos ir turi išliekamąją vertę. Tad grėsmė yra visame pasaulyje, o kartu ir Lietuvoje. Jeigu ateina žmogus, kuris apie tai nenusimano, tai yra jo problema. O kadangi mes Lietuvoje niekada neturėjome tos srities tradicijų ir tos kultūros, tad dažnai ir negalime žinoti. Todėl tampame patiklūs aplinkai. Tiesiog reikia žinoti, kad ne tik svečioje šalyje, bet ir Lietuvoje galime pakliūti į bėdą – nusipirkti tikrą akmenį, bet tas neatitiks jo tikrosios vertės arba įsigyti sintetinį vietoj natūralaus, – tikina Kleišmantas. – Svarbu išsiaiškinti, kas mums aktualu – ar žodis „gražu“, ar noras turėti tikrą natūralų daiktą. Turime rinktis. Jeigu akmuo patinka ir yra gražus, galima mokėti daug, nes tiesiog gražu. Bet jeigu ieškoma geros kokybės, aukšto lygio tobulos išliekamosios vertės, o nusiperkamas prastas daiktas, žmogus lieka apgautas.“

Tačiau jeigu žmogus nori pirkti akmenį, kurį įsivaizduoja paliksiąs kaip šeimos relikviją?

„Tuomet jau reikia pirkti patikimoje vietoje, o kaip ją apibrėžti, negaliu tiksliai pasakyti. Iš esmės geriausia būtų, kad kiekvienas tiesiogiai bendrautų, surastų savo juvelyrą, papuošalų ar brangakmenių pardavėją, gemologą, kuriuo pasitikėtų. Specialistas turėtų suteikti daugiau informacijos – ir apie kainą, ir apie kokybę. Reikia turėti, kuo galėtum pasitikėti. Kad atėjęs paklaustum, kodėl aš už tokį pat akmenį sumokėjau kelis kartus pigiau, kad turėtum kam pareikšti pretenzijas ir kita, – sako Blaževičius. – Jeigu pirkai kur neaiškioje vietoje užsienyje, tai iškilus problemoms neturėsi kam reikšti pretenzijų. O jeigu iškris koks akmenukas, jeigu reiks padidinti arba sumažinti (jeigu jau kalbame apie gaminius), bus bėda. Jeigu tai nebrangus gaminys, gali dar nurašyti. Bet jeigu jis brangus, reikia galvoti ir apie jo tolesnę priežiūrą. Reikia bendrauti su tais, kurie galėtų ir prižiūrėti, ir prisiimti atsakomybę – čia ir apie brangius akmenis, ir apie perlus, ir apie metalus“, – sako Blaževičius.

 

HPHT rykštė

Dėl didelės brangakmenių kainos ir riboto skaičiaus buvo pradėtos daryti jų imitacijos. Kaip aiškina R. Duda „Brangakmenių žinyne“, tam pirmiausia buvo naudojami kiti gamtoje randami akmenys arba jų kombinacijos, arba pamėgdžiojama (stiklas, glazūros, dirbtinės medžiagos). Vėliau pradėti naudoti sintetiniai ar chemiškai ir fiziškai panašūs akmenys arba iki šiol gamtoje nerasti junginiai.

Pasaulyje yra daug laboratorijų, kurios dirbtiniu būdu sintetina deimantus ir kitus brangiuosius akmenis. Taip pat yra laboratorijų, atliekančių natūralių deimantų su blogesnėmis charakteristikomis pagerinimo procedūras.

„Iš patirties žinome, kad kuo brangesnis akmuo, tuo didesnė rizika perkant jį savarankiškai, nes bet kokį akmenį galima imituoti, pagerinti. Ir natūralius deimantus „taurina“, pakeičia jų spalvą. Pavyzdžiui, lazeriu gerinama deimanto kokybinė charakteristika – švarumas, iš deimantų šalinami intarpai, atsiradęs kanalas pildomas specialiu labai takiu užpildu – tad iš tokio nekokybiško akmens, kai intarpai matosi plika akimi, jis tampa aukštesnės švarumo klasės briliantu. Minėtus defektus galima pastebėti tik specialius prietaisus turinčioje laboratorijoje“, – aiškina Čebatariūnas.

Deimanto kokybės pažymėjimu patvirtinamas brangakmenio tikrumas ir jo kokybė, aprašomos tyrimais nustatytos charakteristikos, kurios apibūdina deimanto vertę, vadinamą „4C“. Tai vadinamasis „4C“: briaunavimas (Cut), švarumas (Clarity), spalva (Color) ir masė (Carat).

 

Čebatariūnas pabrėžė, kad deimanto grožis ypač išryškėja jį taisyklingai nubriaunavus. Tuomet deimantas maksimaliai atspindi ir laužia šviesos spindulius.

„Įvairūs fantazinių spalvų deimantai – kuo ryškesni, tuo brangesni už baltus. Idealus bespalvis, visiškai švarus 1ct. deimantas kainuoja 18 000 USD, o rožinis ar mėlynas gali kainuoti ir 80 000, ir 100 000 USD, kaina gali skirtis keliolika kartų“, – sako ekspertas.

„Klasikinė deimanto forma – apvali, turinti 57 briaunas. Šlifavimas turi būti preciziškas. O jeigu deimantas aukštos švarumo klasės, bet nelabai žėri, vadinasi, briaunuojant buvo pažeistos jo proporcijos – tai galioja visiems briaunuotiems akmenims. Bet štai, pavyzdžiui, kubiniai cirkoniai – sintetinė deimantų imitacija – visada žėri, nes jų proporcijos idealios, todėl nereikėtų apsigauti. Sugretinus šią deimanto imitaciją su tikru deimantu, pastarasis žėri gražiau, jo švytėjimas aštresnis“, – aiškina Lietuvos prabavimo rūmų brangakmenių ekspertas.

Specialistai pažymi, kad rinkoje vis randasi deimantų, praėjusių šilumos ir slėgio procesus. Tai pagerinti, vadinamieji HPHT (angl. high-pressure/high-temperature – aukšto slėgio ir temperatūros metodu paveikti) deimantai. Jie, pavyzdžiui, iš gelsvų žemesnės klasės pagerinami per maždaug dvi spalvas į aukštesnę, baltesnę klasę. Taip pat šiuo metodu sukuriami spalvoti deimantai, kurių gamtoje pasitaiko labai retai.

„HPHT žymėjimas privalo būti rašomas ant gaminio ar akmens, nors, deja, tai daroma ne visada. Jų kilmė natūrali, bet jie yra perkristalizuoti – paveikti. Jų kaina tesudaro apie 10% tokio akmens, koks jis atrodo, vertės – nes jis padaromas iš be galo prastos žaliavos: rudų, rusvų, pilkų nejuvelyrinių atspalvių deimantų, kurie naudojami pramonėje. Tokie deimantai superkami dideliais kiekiais ir perkristalizuojami. Taip prastas deimantas paverčiamas vertingu bespalviu – „klasikiniu“ ar ryškių spalvų su „elektriniu“ atspalviu. Ir vis daugėja taip paveiktų, o jų identifikavimas labai sudėtingas“, – aiškina Kleišmantas.

 

Lietuvoje – moisonitų banga

„Visuomenę reikėtų įspėti, kad į Lietuvą vėl grįžo pavojingos sintetikos banga – tai sintetinis, dirbtinai sukurtas mineralas moisonitas, imituojantis deimantą. Prieš 5–6 metų į Lietuvą buvo plūstelėjusi banga, jų atvežta nemažai – tuomet jie buvo dažniausiai vieno karato ir parduodami už 2000 USD. Kiek žmonių nukentėjo tuomet, sunku pasakyti. Kurie kreipėsi į brangakmenių laboratoriją, tiems pasisekė, spėjo grąžinti klastingą prekę nesumokėję pinigų“, – sako Kleišmantas.

 

Naudojant populiariausią deimantams nustatyti prietaisą matuoti šilumos laidumui, kuriuos paprastai naudoja gemologai ir juvelyrai, moisonitas atitinka deimanto duomenis. Todėl negalima pasikliauti vien prietaisais. Ir jo kietumas palyginti didelis – 9,25, o deimanto yra 10. Tad nustatyti gali tik specialistai.

„Ši banga vėl grįžo į Lietuvą ir, manau, kad ant šio jauko gali užkibti nemažai Lietuvos verslininkų. Juk dažnai deimantus perka būtent verslo atstovai – tie, kurie nori investuoti, nori pasipuošti. Šįkart moisonitai jau yra didesni: apie dviejų karatų, o už akmenį prašoma apie 2300 EUR. Tai yra „kišeninė“ prekyba – manau, kad tie, kurie tokius atveža, ieško rinkos ir tuomet greitai dingsta“, – sako Kleišmantas.

Taip pat kartais pirkėjas suklaidinamas, kai viename juvelyrikos dirbinyje aplinkui yra natūralūs nedideli deimantai, o viduryje didelis moisonitas, ir klientas patiki jo natūralumu.

 

Pakanka tik pavadinimo

 
„Kartais kyla problemų, kai žmonės atsiveža prastą akmenį ir nori, kad dirbiniui su juo būtų naudojamas geras metalas. Kartais norima kažkokio išskirtinio, vienetinio papuošalo, o akmuo pagal kainą gali būti neadekvatus mano darbui“, – pažymi papuošalų kūrėjas Tauras Blaževičius.
Pastaruosius keletą metų Lietuvoje tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių pasiūla nuolat auga – į mūsų šalį patenka vis įvairesnių šalių gaminių.

Lietuvos prabavimo rūmų duomenimis, pirmieji verslininkai, prekiaujantys neįtvirtintais briliantais ir kitais spalvotais brangiaisiais akmenimis mažmenos rinkoje, mūsų šalyje atsirado nuo 2004 metų. Visi šie akmenys įleidžiami į rinką tik patikrinti Lietuvos prabavimo rūmų brangakmenių tyrimo laboratorijos specialistų ir turintys kokybės pažymėjimus.

„Lietuvoje brangiųjų akmenų sritis – visiška dykynė. Nors pilna parduotuvių ir įmonių, net ir daugelio pardavėjų žinios menkos ar net nulinės – esu tikras, kad tie, kurie prekiauja, patys gerai neskiria akmenų“, – sako Kleišmantas.

Jis pažymi, kad dažnai Lietuvos pirkėjai tiesiog nori išgirsti pavadinimą – pavyzdžiui, kad tai yra deimantas, o jo kokybe mažai domimasi (spalva, šlifavimas, intarpai tampa nebesvarbūs).

„O Lietuvos rinkoje dauguma tų didesnių brangakmenių retai būna geros kokybės. Tie geriausi pasaulyje yra reti, brangūs, o pas mus daugiausia papuola prastesnės kokybės“, – aiškina gemologas.

Jis kritiškai vertina dabartinę Lietuvos padėtį: „Man atrodo nelogiška, kai ponios žurnaluose su prabangiais drabužiais nešioja menkavertę sintetiką – tai neskoninga. Mano nuomone, tai dizainerių spraga, o be to, šioje srityje nėra paveldėtos kultūros“.

„Kol kas žmonės nepažįsta visų akmenų, žino kelis pavadinimus ir tik jų ieško. Sakykim, turmalinas labai gražus akmuo, kuris gali būti labai ryškių spalvų. Briaunuotas turmalinas gali būti gražesnis už pas mus patenkančius rubinus, nes kokybiškus rubinus galima pamatyti labai retai, o rubino spalvos turmalinas labai nuostabus akmuo – manau, ilgainiui jis išpopuliarės ir mūsų šalyje. Turėtų išaugti ir dar įvairesnių akmenų paklausa ir pasiūla“, - prognozuoja Čebatariūnas.

UAB „Jūratės akmenėliai“, valdančios karoliukų parduotuvę sostinėje, direktoriaus pavaduotoja Kristina Auksakienė „Versus“ teigia, kad į jų parduotuvę žmonės savų akmenų atsineša retai. Bendrovė visą savo produkciją vežasi iš JAV.

„Tikrai nėra taip, kad žmonės masiškai vežtųsi akmenis iš kelionių ir vertųsi pas mus karolius. Dažniausiai atsineša savo tik tuomet, jeigu turi jų iš seniau: tai būna gintaras ir jis paprastai įvairiai kombinuojamas su pas mus parduodamais akmenimis, – sako Auksakienė. – Mes prekiaujame ir stiklo karoliukais, ir pusbrangiais akmenimis. Iš jų dabar populiariausi rožinis ir dūminis kvarcas, kaip visada, turkis. Vienu metu labai pirko koralus, dabar ši banga atslūgo. Gal dėl žiemos sezono dabar perka, pavyzdžiui, daugiau kalnų krištolą. Iš tiesų akmenų pardavimams daug įtakos turi sezoniškumas. Pavyzdžiui, artėjant vasarai perkama daugiau skaidrių akmenų ar stiklo, žiemą – daugiau tamsesnių, masyvesnių akmenų.“

 

Klasika nemiršta

Anot Kleišmanto, šiuo metu JAV rinkoje ypač populiarus „Paraiba“ turmalinas. Paraiba – tai Brazilijos vietovė, kurioje kasami šie neoninio mėlyno spindesio ypatingo grožio turmalinai. Vertinami šios kasyklos ir žalsvų, ir gelsvų atspalvių turmalinai.

 
Renkantis vertingus brangakmenius patariama juos tirti brangakmenių tyrimo labaratorijose ir konsultuotis su specialistais.

„Jis tiek emocionaliai žavi savo ypatingu grožiu, kad patenka tarp brangiausių akmenų ir tai yra vienas iš akmenų rinkos užkariavimo pavyzdžių. Prieš tai keliolika metų JAV rinką valdė tanzanitas – rausvai violetinis akmuo iš Tanzanijos. Bet paprastai tanzanitai retai papuldavo natūralios spalvos, o būdavo vis dirbtiniais būdais pagražinami. Europoje tanzanitas neišpopuliarėjo iki šių dienų. Europos koncernai nesureikšmino šio akmens ir neskatino jo populiarumo – jis liko kaip gražus akmuo, bet rinkos neužkariavo O Amerikoje po deimantų tai yra antras akmuo, bandantis aplenkti ir safyrą, ir smaragdą, ir rubiną. Nors šiaip, be abejo, visame pasaulyje deimantai, rubinai, safyrai ir smaragdai išlieka klasika“.

Kas gali paneigti, jog ilgainiui išpopuliarės ir šio Lietuvos mokslininko atrasta nauja mineralo berilo atmaina – chromakvamarinas.

„Jis iki šiol buvo pardavinėjamas kaip akvamarinas ar kaip žalias berilas – tai smaragdo broliukas, tas pats mineralas, bet jis būna arba žydras, arba melsvas, arba žalsvas. Dėl savo spalvos jis nebuvo pripažįstamas be galo vertingu mineralu – ir man pasisekė tai nustatyti“, – „Versus“ teigė Kleišmantas.

 

Komentarai

Prašome užrisregistruoti, jei norite rašyti komentarą!

 

Kanuose - 67 spindintys kūriniai

Romanas tarp Kanų kino festivalio ir „Chopard“ užsimezgė ir tebevyksta nuo 1998 metų, kai ši Ženevos laikrodžių ir juvelyrikos kompanija tapo festivalio partnere. 2007 metais festivalis šventė savo 60-metį. Ta proga Caroline Scheufele, „Chopard“ meno direktorė, sukūrė s ...>
 
 
 

Didžioji kiaušinių medžioklė

Vakar Niujorke baigėsi pavasarinės akcijos „The Fabergé Big Egg Hunt“ pirmasis etapas. Po įvairias miesto vietas keliavo 260 didelių ir spalvingų kiaušinių. Juos sukūrė pasaulinio garso menininkai, dizaineriai, architektai bei fotografai – Jeffas Koonsas, Tracey Emin, M ...>
 
 
 

„Fabergé“: jeigu būsite Londone

Antradienio rytą Londono universalinėje parduotuvėje „Harrods“ buvo surengti specialūs pusryčiai. Tai buvo oficiali pavasario kampanijos „A Fabergé Easter at Harrods“, kuri truks iki balandžio 21 dienos, pradžia. Ten įsikūrė trumpalaikis (pop-up) „Fabergé“ salonas, gars ...>
 
 
 

Gal atsispausdinkim papuošalą?

Trimačio spausdinimo technologijos išgyvena tikrą bumą. Jau nieko nebestebina, kad šimtai kompanijų naudoja 3D spausdintuvus prototipams gaminti, šia technologija pramoniniu būdu gaminami ir dideli bei sudėtingi daiktai. Pernai amerikiečiai pagamino ir sėkmingai išbandė ...>
 
 
 

„Oskarų“ vakaro žybsniai

Kasmetė „Oskarų“ įteikimo ceremonija yra vienas didžiųjų pasaulinių renginių, kurio pagrindinis bruožas – akinantis žvaigždžių spindesys ir žavesys. Milijonai moterų visame pasaulyje tiki, kad žvaigždžių skonis išlavintas, todėl pagal išgales stengiasi kopijuoti jų stil ...>
 
 
 

„Piaget“ puoselėja savo rožyną

Vienas iš šveicarų juvelyrikos grandų „Piaget“ šiais metais toliau puoselėja savo aukštosios juvelyrikos rožyną. „Piaget Rose“ kolekcija pirmą kartą debiutavo 2012 metais, o šį sausį Ženevoje buvo pristatyta „Piaget Rose Passion“, kuri pasipildė naujais subtiliu moteriš ...>
 
 
 

Kvietimas į egzotišką kelionę

(+VIDEO) Aukštoji juvelyrika, kaip ir ori aristokratiška ponia, gyvena savitą ir uždarą gyvenimą. Daugiausiai laiko ji praleidžia savo šaltuose namuose – seifuose. Ji mėgsta raudonus kilimus, bet tradiciniais podiumais nevaikšto. Jos pasaulis yra labai diskretiškas ir s ...>
 
 
 

Brangiausia Kalėdinė eglutė

Naujausią ir įspūdingiausią „Graff Diamonds“ kūrinį „Hair & Jewel“ galime pavadinti netikėta Kalėdinės eglutės interpretacija. Ji skirta kompanijos įkūrėjo, savininko ir vieno garsiausių pasaulio juvelyrų, Britanijos imperijos ordino (OBE) kavalieriaus Laurence‘o Graffo ...>
 
 
 

„Bentley“ rankinė? Kodėl ne!

(PAPILDYTA) Garsūs prekės ženklai ne tik kuria naujus produktus, bet ir formuoja atitinkamą gyvenimo būdą bei aplinką. Jie siunčia vartotojams konkrečią žinią, pasakoja savo istoriją ir legendą, kviečia į nuotykius ir bendraminčių klubą. Šiomis aplinkybėmis prekės ženkl ...>
 
 
 

Koks „Bentley“ kvapas?

Stiprių ir garbingą istoriją turinčių prekės ženklų produktai nėra vien paprasti, nors dažnai – ir nepigūs daiktai. Tiems, kurie šiuos ženklus pažįsta, žino jų DNR, jie siunčia žinią, pasakoja istoriją ir legendą, kviečia į bendraminčių klubą. Garsūs dizaineriai, pavyzd ...>
 
 
 

Kanuose – juvelyrikos blyksniai

Milijonai moterų visame pasaulyje tiki, kad žvaigždžių skonis išlavintas, todėl pagal išgales stengiasi kopijuoti jų stilių, aprangą, pirkti tokias pat rankines ar papuošalus. Tyrimo, kurį yra atlikusi bendrovė „Cotton Incorporated Lifestyle Monitor“, duomenimis, 55% ma ...>
 
 
 

500 000 000 žiebtuvėlių „Zippo“

(+video) Valingo veido teigiamas personažas ir mirtinai išsigandę blogiukai. Personažas lėtai išsitraukia žiebtuvėlį, vikriai uždega liepsną ir ramiu balsu ištaręs „Bye-bye!“, atsainiai meta jį į kokią nors benzino balą arba sprogmenų stirtą... Holivudo veiksmo filmuose ...>
 
 
 

Juvelyrikos safaris Paryžiuje

Tie, kurie šią savaitę lankosi ar lankysis Paryžiuje ir domisi aukštąja juvelyrika, turėtų nepraleisti įdomios parodos: garsių juvelyrikos namų „Cartier“ boutique parduotuvėje, esančioje Eliziejaus laukų alėjoje 154, iki lapkričio 20 dienos veiks paroda „Cartier Flora a ...>
 
 
 

Beprotiškos meilės ženklai

Mados namai „La Maison Lancel“ lieka ištikimi sau – įkvėpimo jie ieško romantiškame ir žavesio kupiname kino bei meno pasaulyje. Jau ikoninėmis yra tapusios „L’Adjani“ ir „Le Brigitte Bardot“ rankinių linijos, o šį rudenį garsus prekės ženklas pasitiko su nauja rankinių ...>
 
 
 

Juvelyrika – be aiškių ribų

Pro „AV17 Galeriją“, esančią Vilniuje, netoli Aušros vartų, nuolat zuja būriai turistų. Tačiau pačioje galerijoje dažniausiai tvyro ramybė – didžioji dalis turistų renkasi jos kaimynystėje įsikūrusius gintaro prekiautojus, o į pačią galeriją, įsikūrūrusią pastate, kuris ...>
 
 
 

„Fabergé“ renesansas

Pastaraisiais dešimtmečiais išskirtinio juvelyrikos prekės ženklo „Fabergé“, kurio ištakos nuo Peterio Carlo Fabergé, pavadinimas buvo minimas tik pra ...>
 
 
 

Lietuviai lygiuojasi į P. C. Fabergé

Sostinės Vilniaus gatvėje esančiame verslo centre „Plaza“ duris atvėrė juvelyrikos salonas „Première“. Jame prekiaujama aukštos klasės moteriška ir vy ...>
 
 
 

Vienintelis itališkas žodis...

Gruodžio 10 dieną Paryžiaus „Grand Palais“ atidaroma iki 2011 metų sausio 12 dienos veiksianti unikali paroda „125 itališko didingumo metai“ (125 year ...>
 
 
 

Kaip „įelektrinti“ paplūdimį?

Vasara vis labiau įsišėlsta, daugelio galvose atostogos, jūra, smėlis ir beveik visoms moterims labai svarbus atostogų pajūryje atributas – maudymosi ...>
 
 
 

Naujo stiliaus meilės nuotykis

Vienas iš pagrindinių ir juvelyrikos kompanijų dažnai naudojamų šūkių „Mes parduodame svajones!“ tinka ir atnaujintai laikrodžių bei juvelyrikos gamin ...>
 
 
 

Rojaus kampelis – „Limelight Paradise“

Prabangūs ir žaismingi. Skaidrūs ir kvapnūs... Tokį įspūdį sudaro „Limelight Paradise“ kolekcijos papuošalai ir juvelyriniai laikrodžiai. „Piaget“ diz ...>
 
 
 

„Bottega Veneta“ kurs kvepalus

„Bottega Veneta“ ir pasaulinė grožio industrijos lyderė „Coty Inc.“ pranešė, kad dvi kompanijos bendradarbiaus ir sukurs „Bottega Veneta“ vardo kvepal ...>
 
 
 

Gyvenimo ir verslo lyderiui

Toks yra naujos „Cartier“ aksesuarų kolekcijos vyrams motto. Kompanija vadovaujasi nuostata, kad kiekvienas vyras turi remtis aiškiomis vertybėmis. Ko ...>
 
 
 

Kristalais žėrintis funkcionalumas

Papuošalų pramonę šildantis kristalų žaižaravimas nušvietė ir racionaliąją kompiuterių sritį. Lig šiol tik funkcionalūs aksesuarai – USB atmintinės ir ...>
 
 
 

Chimeros ir vaizduotės kūriniai

Dovilė STADALNINKAITĖ Vanduo, ugnis ir ledas – chimeros ir jų nepaprasti mitai, nuo ten, kur baigiasi realus pasaulis, iki tolimiausių svajonių ribų. ...>
 
 
 
 
 
 
 
Populiaru

Druskininkų intriga: iššūkis merui

Nuolatinė Druskininkuose tvyranti įtampa ir miesto mero Ričardo Malinausko konfliktai su kai kuriais verslininkais, regis, pasiekė kulminaciją, todėl ...>
 
 

Farmacijos Robinas Hoodas (1)

Dr. Yusufą Hamiedą pasaulinių farmacijos milžinių atstovai vadina vagimi ir piratu, o daugybė žmonių Afrikoje – Dievu, jam meldžiasi ir sunkiausiomis ...>
 
 

Septynios viliojančios vietos

Klausimas: didžiausia Balearų salyno sala, esanti Viduržemio jūroje ir priklausanti Ispanijai. Jos plotas yra 3 640 km², pakrantės ilgis 554 km. Kas t ...>
 
 

Farmacijos Robinas Hoodas (2)

Skaičiai skaičiais, tačiau jie neatspindi visos ir tikrosios dr. Yusufo Hamiedo gyvenimo ir verslo filosofijos. Ji glūdi visai kituose skaičiuose. Ruo ...>
 
 

Europos čempionatas – Lietuvoje

Lietuvos golfo bendruomenę pasiekė gera žinia – mūsų šalis pirmą kartą gavo leidimą 2015 metų rugsėjo pradžioje surengti Europos mėgėjų komandinį golf ...>
 
 

„Milavitsa“ - nacionalizuojama?

Kai Rusija paskelbė embargą europietiškoms prekėms ir produktams, nemažai Europos ir Lietuvos įmonių nukreipė žvilgsnius į Baltarusiją. Tačiau šioje š ...>
 
 

19.09 naujienos

Konkurencijos taryba leido UAB „Lukoil Baltija“ įsigyti 14 degalinių kontrolę pagal pateiktus pranešimus apie koncentraciją. „Lukoil Baltija“ prašymas ...>
 
 
 
 
 
 

Hand Painted Mobile Instrument

DB29 Maxichrono Tourbillon

The Ressence Type 1

Special edition of 5 Habring² Splitsecond

Génie 02 Air: Spread your Wings

On March 30th, Vincent van Gogh’s birthday, Mobiado announced the second in its new Dream Color series: t ...>
 
Twelve years ago David Zanetta, an art lover and connoisseur of traditional watchmaking, and Denis Flageo ...>
 
The Ressence Type 1 features an automatic winding movement, with indications for hours, minutes, seconds ...>
 
To celebrate the site’s new version, Horlogerie-Suisse.com and Habring² have created a very limited editi ...>
 
The Breva Génie 02 Air combines the stunning sophistication of a beautifully crafted mechanical timepiece ...>